Kaip kalbėtis su vaiku, kuris susidūre su rasizmu?

Rasizmas ir diskriminacija yra labai skausmingi vaikui ir galiausiai pakenkia jo savivertei. Labai svarbu, kad vaikui nereikėtų išgyventi šių jausmų vienam ir kad jo jausmai būtų suprasti teisingai.

Norėjimas priklausyti grupei bei būti pripažintam yra svarbus kiekvienam žmogui. Kad vaikas bei jaunimas gerai jaustųsi, jie turi jaustis bendruomenės dalimi.

Deja, kai kurie vaikai patiria rasizmą bei diskriminavimą. Ši patirtis juos labai skaudina. Pyktis, gėda, bejėgiškumas ar baimė yra įprasti jausmai, tad labai svarbu, kad šie išgyvenimai būtų suprasti teisingai. Dažniausiai savo jausmus bando nuslėpti vaikai, patyrę gėdą, todėl suaugę turi būti ypač dėmesingi bei turėti tai omenyje. Jeigu pamatote kažką įtartino ir neįprasto vaiko elgsenoje, bendravime ar jį supančioje aplinkoje, turėtumėte imtis iniciatyvos ir pakalbėti su vaiku apie tai, kas vyksta.

Toleruokite tai, ką vaikas jums sako

Parodykite vaikui, kad jūs esate pasiruošęs jį išklausyti, jei vaikas nori papasakoti apie savo skaudžius išgyvenimus. Vaikas turi pajausti, kad jūs esate tas suaugęs, kuriam galima papasakoti, tai kas jam yra svarbu. Pokalbio metu nekreipkite dėmesio į savo jausmus, o koncentruokitės į vaiką, nesistenkite nuslopinti situacijos, bet būkite atviras vaiko jausmams.

• Būkite pasiruošę vaiko stiprioms emocijoms, tokioms kaip – gėda, pyktis ar baimė. Tai yra įprastos emocijos/jausmai.

• Sakykite bei rodykite vaikui, kad jūs esate pasiruošę jį išklausyti, nesvarbu, ką jis sakys. Neatsitraukite, neignoruokite, kai vaikas pasakoja apie savo išgyvenimus.
• Vaikai, kurie priklauso mažumos grupei, labai dažnai nesureikšmina įvykių, susijusių su tuo, kas vyksta aplinkui. Taip bandydamas įtikinti save bei kitus. Rodykite vaikui, kad jūs rimtai žiūrite į tai, ką jis pasakoja. Būtinai paremkite jį psichologiškai šioje situacijoje.
• Leiskite vaikui kalbėti savais žodžiais ir savo tempu. Labai normalu yra duoti patarimus šioje situacijoje, tačiau rekomenduojama susilaikyti nuo patarimų bei stengtis išklausyti vaiką iki galo. Palaikykite pokalbį tokiais žodžiais kaip: «Turėtų būti sunku», «Aš suprantu, kad tave tai skaudina».
• Netardykite vaiko, leiskite vaikui kalbeti savo tempu. Gerbkite vaiko norą nesakyti visko iki galo.
• Skirkite pakankamai laiko. Rodykite savo susidomėjimą. Užduokite palaipsniui vis naujų klausimų. Būkite kantrūs.
• Nesakykite vaikui, kad nėra ko jaudintis. Nelyginkite, kad kitam vaikui buvo blogiau arba nepasakokite, kaip buvo jums, kai buvote vaikas. Venkite šių palyginimų.

Kai vaikas baigė kalbėti, labai svarbu pasakyti, kaip vertinate vaiko atvirumą ir kad jums labai gaila, kad taip nutiko.

Jeigu vaikas nenori kalbėti

Jeigu vaikas nenori su jumis kalbėtis apie tai, kas nutiko, parodykite supratingumą. Pasakykite, kad norite padeti ir galite apie tai pakalbėti vėliau, jeigu jis nori. Taip leisite vaikui suprasti, kad jis yra ne vienas šioje situacijoje ir kad bet kada gali sulaukti pagalbos. Tai gali padėti vėlesniam pokalbiui.

Ieškokite pagalbos

Dauguma vaikų nenori kalbėtis su tėvais apie savo problemas, nes mano, jog tėvai labai audringai sureaguoja, supyksta ar nusimena. Dėl minėtų priežasčių vaikai nenori pasakoti savo tėvams apie šias problemas, todėl renkasi kentėti vieni.

Tėvams yra labai skaudu matyti, kad jų vaikai patiria rasizmą bei diskriminavimą dėl odos spalvos arba religijos, todėl jiems taip pat yra labai svarbu isšikalbėti apie savo jausmus su artimais žmonėmis ar psichologu.

Jeigu jūs nežinote, kaip elgtis tam tikroje situacijoje susijusioje su rasizmu, kreipkitės į Antirasizmo centrą telefonu: 23 13 90 00 arba 45876998, ketvirtadieniais 16.00-18.00. Taip pat galite susisiekite elektroniu paštu:  epost@antirasistisk-senter.no