Patyčių pasekmės

Ne visi, patiriantys patyčias, turi vėliau sunkumų, tačiau kai kuriems reikia pagalbos.

Ettervirkninger av mobbing 1
(Foto: colourbox.com)

Daugelis tėvų sako, kad jų vaikas vis dar kenčia, nors patyčios jau baigėsi. Kai kurie vaikai pakeitė mokyklas po kelis kartus, bet situacija vis kartojasi. Tačiau ne visi vaikai, kurie patyrė patyčias turi problemų su psichine sveikata. Taip pat ne visos psichinės sveikatos problemos yra susijusios su patyčiomis. Dažniausiais atvejais patyčios neigiamai veikia vaikų sveikatą, jei lygintume su vaikais, kurie neturėjo patyčių.

Kai kurie vaikai kurį laiką nenori kalbėti apie patirtas patyčias. Tai gali būti dėl jų pačių lūkesčių, kad pasibaigus patyčioms blogas jausmas taip pat išnyks. Psichiniai simptomai tokie kaip liūdesys, depresija, nerimas, blogas miegas arba pyktis yra labai dažni ir gali būti nesuprantami tiek vaikams, tiek aplinkiniams žmonėms.

Kai kuriems vaikams prisiminimai apie tai, kas įvyko, gali tapti įkyrūs. Jie gali patirti, kad kūnas yra aktyvuotas ir beveik visą laiką budi, pavyzdžiui, kai kiti vaikai garsiai juokiasi. Sunku vaikui vienam su tuo susitvarkyti. Jis turi įgyti patirties kaip su tuo kovoti, kaip užkirsti kelią tam ir kaip nereaguoti. Vaikas turi gauti palaikymą iš suaugusių, kalbėti su suaugusiais apie tai, ką patiria/ patyrė. Jis taip pat turi suprasti, kad  jeigu kažkas juokiasi, nereiškia, kad juokiasi iš jo. Atsiradusios blogos mintys dėl patirtų patyčių iš anksčiau, nereiškia, kad tyčiojamasi iš tikrųjų.

Vaikai patiria tikrus negalavimus

Suaugusieji, kurie sumenkina vaiko/ paauglio išgyvenimus, gali būti suvokiami kaip ypač įžeidžiantys. Pavyzdžiui, «ji turėtų mokytis sugyventi», «netrukus jis turi įveikti tai, kas nutiko». Vaikai patiria tikrus negalavimus. Ir mes, suaugusieji, turime jiems padėti bei rasti įrankių, kaip tai įveikti.

Voksne for barn rekomenduoja psichologinės pirmosios pagalbos dėžutę (Psykologisk førstehjelpsskrin) tėvams ir kitiems suaugusiesiems, norintiems padėti vaikams ir paaugliams, kai jie patiria emocinių sunkumų. Šioje pagalbos dėžutėje yra kelios figūrėlės, kur žalios spalvos figūra asocijuojasi su pozityviomis mintimis, o raudona – su neigiamomis. Atpažinti „žalias mintis“ arba „raudonas mintis“ yra pagrindinis tikslas šiame žaidime.

Mes taip pat rekomenduojame «Hei – et spill» žaidimą, susijusį su  jausmais, mintimis bei ivairiomis situacijomis. Žaidimas gali tematizuoti dalykus, apie kuriuos gali būti sunku kalbėti, tačiau žaidėjai gali pasirinkti, ar jie nori pateikti paviršutinišką ir paprastą atsakymą, ar atsakymas turėtų būti emocingesnis. Žaidimas pirmiausia skirtas vaikams nuo 4 iki 13 metų, tačiau juo gali naudotis ir jaunimas bei suaugusieji, todėl jis puikiai tinka šeimoms, norinčioms nuveikti ką nors prasmingo kartu. Jūs galite rasti šį žaidimą mūsų internetinėje parduotuvėje.

Mokyklos aktyvumas turi išlikti

Mokyklos veiklos įsipareigojimas turi trukti ilgiau nei nutraukiamos patyčios. Mokykla turi užtikrinti vaikui saugią ir malonią aplinką. Gali būti, kad vaikui vis dar reikės pagalbos moksluose, kuriuos apleido dėl patyčių.

Regioninis vaikų ir jaunimo žinių centras, apklausęs vaikus bei jaunimą, nustatė penkias pagrindines priežastis, kodėl tolimesni mokyklos veiksmai dėl patyčių buvo nutraukti anksčiau laiko:

  • Mokykla mano, patyčioms pasibaigus, neprivalo tęsti tam tikrų veiksmų, kol mokinys visiškai pasveiks. 
  • Mokykla nesuvokia, kad mokiniui reikia tolesnių stebėjimų (mokykloje ir (arba) sveikatos priežiūros tarnybose.
  • Mokykla nežino, kaip padėti mokiniui, tuo pačiu metu, kai mokinys neatitinka tolesnių sveikatos priežiūros paslaugų reikalavimų.
  • Mokinys nebenori turėti nieko bendro su šia situacija.
  • Mokinys keičia mokyklą ir tolesni veiksmai tarp mokyklų komandų nėra tęsiami. 

Jei patiriate, kad jūsų vaikui vis dar sunku pasibaigus patyčioms, susisiekite su mokykla ir parodykite/ priminkite, kad mokykla yra atsakinga už tolimesnę situaciją mokykloje tol, kol vaikas pasveiks ir jausis gerai.

Paprašykite dažniau susitikti su mokyklos atstovais

Pasikalbėkite su savo vaiku, jei jam yra sunku. Paklauskite „Kaip atrodo jo svajonių mokykla?“, „Kas jam dabar yra gera diena mokykloje?“, „Ko reikia norint tai pasiekti?“, „Kas tau gali padėti, kad tai įvyktų?“. Jei vaikui sunku ką nors pasiūlyti, patys pateikite pasiūlymų ir stebėkite, kaip vaikas į tai reaguoja. Pateikite pasiūlymus per susitikimą su mokykla. Tada gali būti lengviau rasti tinkamas priemones tolesniems veiksmams.

Geras tėvų bendradarbiavimas su mokykla ypač svarbus vaikui, kuris patyrė patyčias. Mokykla yra atsakinga už kontakto su namais užmezgimą ir palaikymą. Tėvai turi svarbios informacijos ir yra svarbus partneris planuojant, įgyvendinant ir vertinant tolesnį darbą. Drąsiai prašykite mokyklos, kad vietoj rečiau vykstančių, ilgesnių susitikimų būtų teikiami dažni vertinimo taškai, kur vaikas galėtų iš anksto pareikšti, kaip jis išgyvena kasdienį mokyklos gyvenimą. Tada galėsite lengviau prisitaikyti tiek prie neigiamų, tiek teigiamų įvykių.

Prašykite pagalbos

Mokyklos sveikatos slaugytoja ar psichologė gali būti gera ir svarbi rėmėja. Jei jūsų vaikas susiduria su dideliais negalavimais bei išlieka tokia situacija ilgą laiką, būtinai susisiekite su savo šeimos gydytoju, kad įvertintumėte, kokios reikia tolimesnės pagalbos, ir jei taip, ar tai turėtų būti daroma per savivaldybę, ar specializuotoje sveikatos tarnyboje (BUP). Jei įmanoma, šeimos gydytojas taip pat gali būti pakviestas į bendradarbiavimo susitikimą su mokykla, kad pagalba būtų koordinuota ir jūs visi dirbtumėte dėl to paties tikslo.