Pyktis

Pyktis yra naudingas ir energingas jausmas, bet kai pyktis eina kartu su kitu jausmu, tokiu kaip agresija, tada labai greitai žmogus gali prarasti kontrolę.

Sinne 4
(Foto: colourbox.com)

Pyktis yra nepelnytai užsitarnavęs blogą vardą, nes jis gali būti ir gera emocija. Pyktis suteikia mums informaciją apie tai, ko mes norime, trokštame, bet negauname. Jis taip pat suteikia energijos išspręsti situaciją, kuri mūsų netenkina. Pyktis tampa problema tada, kai mes nežinome, ką su juo daryti, mat dažniausiai tai sukelia problemų.

Vaiko pyktis yra viena iš daugelio emocijų, kurią sunku suaugusiems kontroliuoti. Kai vaikas isterikuoja, tėvai atvirkščiai – dar įpyla deguto į ugnį. Vaikas išmoksta reguliuoti savo emocijas su amžiumi. Tėvams yra būtina tai žinoti ir būti pasiruošusiems teisingai reaguoti į pykčio priepuolius, kol jis užaugs.

Būk smalsus

Kai vaikas verkia, mes paiimame jį į rankas ir guodžiame. Verkšlenantis ar jaučiantis pyktį vyresnis vaikas taip pat nori, kad į jį atkreiptų dėmesį,  išklausytų bei suprastų. Tai yra jo būdas išreikšti ir pranešti apie savo jausmus.

Pyktis yra antrinis jausmas, už kurio slepiasi dar kai kas. Jeigu suaugę sugeba atpažinti, kad pyktis yra kita emocija, kaip liūdesys, nusivylimas, frustracija ar skausmas, tada yra lengviau su tuo dirbti. Pyktis visada praneša, kad kažkas vargina tavo vaiką. Pasistenk įsiklausyti ką vaikas sako, būk smalsus, bandyk atrasti priežastį, kas tai sukėlė.

Teisė pykti

Vaikas dažniausiai nesupranta, kas vyksta ir kodėl kyla pyktis, todėl jam reikia kompetetingo suaugusio, kuris galėtų paaiškinti. Prieš išmokstant valdyti savo pyktį, vaikui labai svarbu žinoti, kad pykti turi teisę visi. Jeigu ismokiname vaikui išaiškinamo, jog pyktis yra bloga emocija, tada pyktis praranda prasmę,  o informacija yra iškreipiama.

Vaikas pykdamas iš savo tėvų dažniausiai sulaukia pikto atsako. Tėvai turi prisiminti, kad jie yra pavyzdys ir turi rodyti, kaip susitvarkyti su savo pykčiu. Jeigu namuose yra daug agresijos, o vaiko niekas neišklauso, tada agresiją jis išsineša iš namų.

Kai jauti pyktį:

  • Sulaikyk kvėpavimą, stenkis išlikti ramus ir atsiriboti nuo esamos situacijos. Jeigu reikia daugiau laiko nurimti – būtų naudinga pasitraukti kuriam laikui nuo vaiko, jeigu jis yra pakankamai didelis.
  • Pripažink pyktį. «Aš suprantu, kad tu dabar pyksti ir jauti, jog tai yra nesąžininga».
  • Nesistenk užmegzti racionalaus pokalbio su vaiku, kai jis rodo pyktį, pasistenk, kad vaikas nematytų situacijos iš tavo pusės. Tai nepadeda.
  • Jeigu vaikas sako negražius dalykus, daužo, laužo ar užgaulioja kitus, privalote reaguoti į šį elgesį. Būkite atidus, kad ne pyktis yra problema, bet vaiko elgesys esant pykčiui, tai negali buti akseptuojama. Palauk kol vaikas nurims.  Jeigu norite vaiką nubausti, tuomet turite paaiškinti, kad baudžiate ne už pyktį, o už elgesį.  Niekada nebauskite vaiko už emocijas!
  • Duokite vaikui laiko papasakoti, kas nutiko ir kodėl jis taip elgiasi. Pasistenkite suprasti, kas už to stovi.
  • Pasakykite vaikui, kad visi žmonės retkarčiais padaro kvailų dalykų.
  • Pasakykite vaikui, kaip jį mylite, nepaisant padarytų kvailysčių.

Turi būti išmokta

Agresijos ir pykčio priepuoliai dažniausiai parodo, kad nėra pykčio valdymo strategijos. Tai liečia visus vaikus, bet labiausiai matoma tarp 10 metų ir vyresnių vaikų. Jei neišmoko kontroliuoti šių emocijų tinkamu būdu, jie šaukia, laužo ir kalba negražius dalykus. Valdyti savo pyktį reikia išmokti, tai nėra įgimta. Kartais užtenka pokalbio su vaiku apie pyktį ir kaip jį teisingai valdyti.

Treniruokitės , kaip valdyti pyktį

  • Jeigu jūs pats dažnai esate piktas, agresyvus arba yra agresyvių žmonių jūsų aplinkoje, tuomet darykite kažką su tuo!
  • Pasakykite vaikui, kad kartais būti piktam yra normalu, nes jis praneša, kas mums nepatinka ir kad turime kažko imtis.
  • Parodykite vaikui kaip valdote savo pyktį ir kaip nusiraminate.
  • Paklauskite vaiko, ką jis pykdamas jaučia kūne. Vaikai aprašo pyktį «šiluma viduje», «raudonos akys», «sunki krūtinė».
  • Papasakokite vaikui, kas galėtų padėti ir ką galėtų padaryti kitą kartą, kai kyla pyktis. Kai kurie vaikai sako, kad pripažinti pyktį yra gerai «dabar aš pykstu», kiti vaikai sako, kad skaičiuoti iki 10 padeda nusiraminti, dar kiti sako, kad suduoti pagalvei padeda nusiraminti. Leiskite vaikui išbandyti įvairias technikas.
  • Jeigu vaikas prakalbo apie kitus jausmus nei pyktis, paklauskite «Ką  darytum kitaip, jei vėl tai pasikartos? » arba «Gal aš galiu padėti? ».

Kada pyktis tampa problema?

Pasikartojantys periodai, kai vaikas rodo daugiau pykčio ar agresijos, yra normalu. Sunerimti reikia tada, kai isterijos ir pykčio priepuoliai yra pastovūs.  Jei vaiko pykčio priepuoliai veikia visą šeimą, jei trukdo susirasti draugų ir juos išlaikyti arba jei pyktis tęsiasi mėnesiais, tokiais atvejais turėtumėte kreiptis į specialistą.